Švėkšnos „Saulės“ gimnazija

Biudžetinė įstaiga

Mokomoji kalba – lietuvių

Adresas: Sodo g. 1, Švėkšna, LT-99384 Šilutės r.

Tel.: (8 441) 48282 Faks.: (8 441) 48353

El. paštas: direktorius@saule.silute.lm.lt

Juridinio asmens kodas: 290697540

Duomenys apie gimnaziją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

_______________

Naujienos

Džiaugiamės laimėjimu
2017-11-15

Partizanų atminimui...
2017-11-07

Lietuvos partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje dalyviai 1944-1953 m. Be abejo, Švėkšnos krašte jų buvo taip pat, todėl istorijos būrelio nariai spalio 20-tas dieną kartu su mokyt. Alfonsu Šimkumi vyko aplankyti, bei pagerbti jų kapų. Kartu vyko vienos mokinės senelis - Julius Klumbys. Kadangi jis labai domisi šia tema, mokiniams papasakojo plačiau apie partizanus, jų gyvenimą, nuopelnus ir mirties istorijas. Iš pradžių vykome prie būrio vado Česlovo Čiužo - Vytauto žūties vietos. Toliau judėjome prie Kęstučio apygardos partizanų palaidojimo vietos kapinių, kur aplankėme Jurgio Gailiaus, partizanių sesių Ž. J. Rimkučių ir D. Venskaus kapus. Labai gaila, tačiau neradome partizanų bunkerio Inkakliuose, kuris buvo numatytas mūsų maršrute. Taip pat aplankėme Šarkiškiuose esantį miško kautynių vietą - Antano Kiminio ir Petro Toleikio kapus prie Šilavos Šv. Mergelės paminklo, aplankėme partizanų žūties vietą prie P. Jenciaus sodybos - Edvardo Tarvydo, Stasio Rumšo ir Broniaus Rėbždos mirčiai skirtą paminklą , partizano Felikso Šarkos - žūties vietą Padubriuose, partizanų žūties vietą prie A. Norvilo sodybos - kur žuvo Jonas Andijauskas, Leonas Kisielius ir Pečiulis, Stemplėse aplankėme sodybą kurioje buvo kryžius skirtas - Petrui Oželiui ir Feliksui Urbonui, aplankėme ir žuvusių bunkeryje partizanų vietą skirtą - Čeliauskui Stasiui, Lidžiui Petrui ir Brazauskaitei Joanai, pravažiavome ir paminką „Jie žuvo už tėvynės laisvę” - tavo vardas partizane gyvas, jame buvo surašyti daugelis partizanų: Z. Tarvydas, P. Jankauskas M. Jankauskas, P. Girčius, J. Vaitkus, J. Meilė, P. Stirbys, S. Eitytavičius, T. Būdvytis ir P. Pužas. Galutinis kelionės maršruto tikslas - Švėkšnos kapinėse esantis partizanų atminimui skirtas paminklas - „Laisvės veltui nebūna”. Prie visų kapų uždegėme po žvakutę. Informavo istorijos būrelio narės Rasa Lukočiutė ir Lina Venckutė.

Pamąstymai apie akcijos prasmę
2017-11-02

Šeštadienį vykusioje LRT laidoje „Dainuoju Lietuvą“ buvo atliekama Andriaus Mamontovo daina „Kitoks pasaulis“. Beskaitydama dainos žodžių titrus nustebau: prieš 30 metų sukurtoje dainoje skamba pranašiška mintis: „Galbūt ne šviesos žibės tamsoj, o tamsa jose. / Kiek dar nedaug suprantame mes.“ Pabandysiu paaiškinti, kodėl tokia mano straipsnio įžanga. Atrodo, ką čia beparašysi apie šventę, kurią rodė kelios televizijos, aprašė ne vienas laikraštis, reklamavo socialiniai tinklai ir žino vos ne kiekvienas lietuvis. Nebent galiu pasidalinti savo ir kitų pastebėjimais, vertinimais. Jau septintą kartą surengtos akcijos „Mes už šviesą“ sumanytojo, technologijų mokytojo Vaidoto Didžiūno idėja teisinga, graži, sakyčiau, prometėjiška – skleisti šviesą kitiems, duoti ugnį kaip gėrio simbolį. Bet prisiminkim: Prometėjo žmonės buvo tamsūs, nemokėjo elgtis su dovanota ugnimi, pirma titanas turėjo juos išmokyti. Panašiai yra ir su šiandienos žmonių supratimu. Ar šviesa, deganti šiurpaus veido moliūge, atskleidžia akcijos prasmę? Kitas klausimas: kodėl gi akcija sutraukia tokias minias žmonių? Atsakymas paprastas: juos vilioja šviesos troškimas, nes gėrio siekis slypi kiekvienoje širdyje. Bet liudydami šviesą daugelis pasitelkia netinkamą priemonę ir būdą, nueina lengviausiu keliu: išskaptuoja šikšnosparnį, skausmo perkreiptą šypseną, kaukolę, ragus, vorus ir kitas baisybes taip pataikaudami svetimai kultūrai, nesuprasdami simbolių prasmės. Tad akcija įgauna Helovino prieskonį. Taip nutinka gal dar ir todėl, kad ji organizuojama Visų šventųjų dienos ir Vėlinių (Mirusiųjų minėjimo) išvakarėse. Lietuviams svetimos šventės Helovino kilmė aiškinama įvairiai. Pavyzdžiui, Vikipedijoje rašoma, jog šventė „būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus“. „Lietuvos ryte“ (lrytas.lt https://gyvbudas.lrytas.lt/nori-tikek/2016/10/31/news/egzorcistas-a-valkauskas-svesdami-helovina-rizikuojate-buti-apsesti-883452/), interviu su egzorcistu kunigu Arnoldu Valkausku, rašoma: „Manoma, kad prieš Visų šventųjų šventę, spalio 31-ąją, minimas Helovinas atkeliavo iš keltų tradicijos. Keltai tikėjo, kad lapkričio 1-ąją į žemę sugrįžta mirusiųjų sielos, kurios nori apsigyventi gyvųjų kūnuose. Žmonės mėgindavo dvasias atbaidyti – persirengdavo gąsdinančiais kostiumais ir triukšmaudami vaikščiodavo po kiemus. Anot Lietuvos egzorcistų asociacijos nario kunigo A.Valkausko, tokios apeigos primena šamanizmą ir gali griauti žmogaus tikėjimą bei gyvenimą, net jei virsta spalvingu žaidimu.“ Vienas komentaras po straipsniu „Vakarų Lietuvą užlies moliūgų jūra“ (http://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/vakaru-lietuva-uzlies-moliugu-jura-834876) ypač sukrėtė. Cituoju: „Edoxos 2017 m. spalio 26 d. 17:14:32 Ar žinote, iš kur atsirado tradicija daryti iš moliūgų kaukoles ar kitokius besišypsančius baibokus? Per keltų šventę mirties dievo Samhain garbei (dabartinį halloween) druidų žyniai aukodavo vaikus, kad pamalonintų Samhain ir įvairias kitas dvasines būtybes. Halloween‘o vakare jie eidavo per namus ir rinkdavo vaikus aukojimui. Prie kiekvienų namų, kurie atiduodavo savo vaiką paaukoti dvasioms (nužudyti), jie palikdavo po besišypsantį moliūgą su šviesele viduje. Šiaip, informacija pamąstymui.“ Paskaitę tokių vertinimų turėtume susimąstyti: gal tikrai nedaug ką žinome. Turėtume suprasti, kad esame atsakingi ne tik už linksmybes, bet ir už linksmybių pasekmes, ateitį, kurią savo pavyzdžiu kuriame savo vaikams. Bijau vertinti, bet, mano galva, netinkamo elgesio, požiūrio į pasaulį, žmones, save, vertybes pavyzdžių žibintų moliūgų šventėje daugiau nei gerų, sektinų. Fizikos mokytoja Gintarė Macijauskienė prie moliūgų žibintų nuotraukų „Facebook“ paskyroje parašė labai gerą įžvalgą: „Fantazijų pasaulis nakties šviesoje... Moliūgų veidai, išduodantys mūsų slapčiausius jausmus, troškimus, pomėgius, drąsą ir baimes... Mūsų vidinės žinutės... Mūsų veidai...“ Tai kuo maitiname save ir aplinkinius pirkdami vaikams vampyrų dantis, rengdami ir patys dėvėdami drabužius su kaukolėmis, mirties simboliais, keldami į „Facebook“ artimųjų nuotraukas su kruvinais (suprask – heloviniškai pasipuošusiais) veidais, garbindami tamsą šviesos akcijos metu? Tokiai tamsai atsverti reikia be galo daug meilės, kantrybės ir šviesos. Be abejo, negaliu nesidžiaugti tais moliūgais – meno kūriniais, kuriuose išskaptuoti miestai (ypač

Varžėsi dėl olimpietės taurių
2017-10-27

Švėkšnos stadione dėl Pasaulio lengvosios atletikos čempionato ir Londono olimpinių žaidynių dalyvės Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos auklėtinės Indrės Jakubaitytės ( kurios ieties metimo geriausias rezultatas yra 63,65 m) taurių ir medalių varžėsi 19 gimnazijos moksleivių. Visi jie stūmė rutulį, metė diską bei ietį - varžėsi metikų trikovės varžybose. Tarp merginų nugalėjo rajono rudens kroso laimėtoja III b g kl. mokinė R.Jokšaitė, antra liko I.Bočkutė I g kl. ir trečia V.Pilitauskaitė IV g kl. Vaikinų grupės nugalėtoju tapo T.Norvilas IV g kl., antras buvo pernykštis prizų laimėtojas jo klasės draugas V.Freitikas, o trečias šuolininkas į aukštį G.Beržanskis IV g kl. Varžėsi ir trys jaunučiai. Daugiausiai taškų surinko septintokas T.Burauskas, pralenkęs klasės draugą D.Vaidilą ir aštuntoką S.Šarką, toliausiai stūmusį rutulį-11,09 m.Tautvydas puikiai metė 500 gr. ietį, kuri nuskriejo net 45,00 m. Tai geriausias šios amžiaus grupės rezultatas Lietuvoje, o Domantas 1 kg. diską numetė 30,14 m ir pasiekė trečią rezultatą Lietuvoje šioje amžiaus grupėje. Informavo kūno kultūros mokytojai.

<--Atgal 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 [137] 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148 149 150 151 152 153 154 155 156 157 158 159 160 161 162 163 164 165 166 Toliau ->>

Dalyvavimas projektuose:

Tūkstantmečio mokyklos II Europos socialinio fondo agentūra (esf.lt)

Atvira informavimo ir orientavimo sistema

Mobili versija | Pilna versija